"Kvietei mane?" paklausiau įžengdama į kabinetą.

"Taip." jis atsistojo nuo kėdės ir pradėjo eiti link manęs. "Eime." jis pagriebė man už rankos ir išėjo iš kabineto.

"Kur mes einam?" paklausiau kai jis žingsniavo koridoriumi.

"Į mano kambarį, žinoma." jis pasuko į dešinę ir pamačiau jo kambario duris.

"Ko?" nurijau seiles numanydama ko jis nori.

"Kad pabaigtumėm tai ką pradėjome, ko dar?" jis atidarė duris ir stumtelėjo mane vidun.

"Aš... aš... aš..." aš nežinojau ką sakyti. Aš nenustebau, bet ir nesitikėjau šito.

"Pasiruošus?" jis šyptelėjo eidamas link manęs. Aš ėjau atbulomis kol savo kojomis pajutau lovos kraštą. Tai pastebėjęs Malik išsišiepė. - Tai kaip?

"Ne." tyliai pasakiau, kai jis stovėjo priešais mane.

"Kodėl?" ji pakreipė galvą į šoną ir padėjo savo delnus man ant pečių.

"Nes bijau." atsakiau pažvelgdama jam į akis.

"Ko?" jis paėmė liemenėles šleikutes ir pradėjo jas leisti žemyn. "Ko tu bijai?" aš greitai sukryžiavau rankas ties krūtine.

"Tavęs." atsakiau tyliai ir laukdama jo reakcijos.

"Kodėl?" jo delnai slydo mano nugara link liemenėlės užsegimo.

"Prisiminus praeitą naktį..." nutęsiau ir pamačiau kaip jis susiraukė.

"Tau nereikėjo priešintis." jis ramiai pasakė ir atsegė liemenėlę.

"Bet tu... tu sakiai..." aš dar ir dabar galiu prisimint kaip jis sakė, kad daug neskaudės, bet skaudės.

"Aš turėjau omenyje, kad kiekvienai skaudą pirma kartą." jis šyptelėjo ir aš pasijutau kaip durnelė. "Aš gal ir esu žiaurus, bet negalėčiau merginos pirma kartą paversti dar skausmingesniu nei jis ir taip yra." mačiau kaip jo akys žiūri į viena tašką ir atrodo taip tarsi jis kažką prisimintu.

"O." ištariau nežinodama ką sakyti.

"Tai ar esi pasiruošusi?" jis vėl pažvelgė į mane ir šyptelėjo. "Jei tu nesipriešinsi viskas praeis greitai ir ne taip skausmingai." aš žvelgiau į jį ir mąsčiau.

Ar priešintis, ar ne? Jei nesipriešinsiu, tai greitai pasibaigs ir jis sakė, kad taip neskaudės. Bet jei jis meluoja? Jei jis bus grubus? Jis žvelgė į mane laukdamas atsakymo. Priėmusi sprendima atsipučiau ir nuleidau savo rankas, kad liemenėlė jomis nuslystų žemyn. Zayn šiptelėjo ir atsistojo dar arčiau manęs.

"Pažadi būtį švelnus?" švelniai paklausiau žvelgdama jam į akis.

"Pažadu." jis pasakė ir uždėjo savo delnus man ant pečių.

"Pone Malik! Pone Malik!" išgirdom šauksmą už durų ir žingsnius artėjančius link juodaplaukio kambario. "Pone Malik mes radom išdaviką." pro duris įgriuvo kažkoks vyras.

"BLET!" juodaplaukis garsiai nusikeikė ir apsikabino mane, kad užstotų mano nuogą krūtinę.

"Atsiprašau, kad su trukdžiau." greitai atsiprašė vyras ir apsisuko. "Payne ir Styles atrado išdaviką. Dabar jis požemiuose."

"Pasakyk, kad aš tuoj nusileisiu." suurzgė Malik, o vaikinas išėjo. "Ir visada kai mes jau bunam pažengę į priekį. - jis suburbėjo ir atsitraukė. "Apsirenk esi su manimi." liepė eidamas link spintos.

"Kodėl?" susiraukiau užsisegdama liemenėlę.

"Parodysiu kas nutinka išdavikams arba tiems kurie mėgina pabėgti." pasakė mesdamas į mane mėgztinį.

"Huh." pažvelgiau į jį.

"Einam." jis šyptelėjo ir atidarė duris.

Artėjant prie durų galėjau girdėti sklindant skausmo dejones ir judančias grandines. Taip pat girdėjau kaip kažkas ten vaikšto ir šnekasi. Zayn atidarė duris ir visi nutylo pažvelgdami į jį. Čia buvo Horan, Payne, Styles, Louis, Reya, Karmen ir tas pats vaikinas kur įlėkė į juodaplaukio kambarį. Pamatęs mane jis nuleido galvą ir žvelgė į grindis.

"Silvestrai?" nustebo Malik pamatęs vaikina prirakinta prie sienos. Jo visas veidas ir rūbai buvo krūvini.

"Malik." jis nusijuokė, bet tuoj pat pradėjo kosėti.

"Kodėl aš nenustebęs?" pasakė ramiai ir ėjo link jo. Vaikinas prirakintas prie sienos įsitempė.

"Iš kur man žinoti?" jis drąsiai pasakė nors aš puikiai mačiau kaip jis drebėjo.

"Vis dar drąsus." nusijuokė Malik. "O kaip dabar?" jis išsitraukė ginklą.

Negalėdama daugiau į juos žiūrėti nusukau galvą ir pažvelgiau į kitus. Niall, Payne ir Louis stovėjo sustingę vienoje vietoje, Styles šypsojosi ir laikė Reyas , kuri stovėjo su neutraliu veidu, ranką ir Karmen. Ji atrodė susirūpinusi. Pakreipiau galvą ir įdėmiau žvelgiau į ją.

Ji stebėjo tą vaikina ir kramtė apatinę lūpą. Pažvelgiau į tą vaikiną ir jis trumpai žvilgtelėjo į Karmen po to išsišiepė tarsi žinotų paslaptį. Tuo tarpu Karmen pradėjo labiau kramtytį savo lūpą. Ji sukryžiavo rankas ir su pirštais pradėjo žaisti su savo rankovę.

"Tu galvoji aš vienas išdavikas?" išsišiepė vaikinas.

"Kas dar?" Malik suurzgė, o Karmen įsitempė.

"Nežinau." paprastai atsakė vaikinas.

"Nemeluok, nes...."

"Karmen." garsiai pasakiau ir visi atsisuko į mane. Zayn ir kiti vaikinai ir Reya nustebę, prirakintas vaikinas piktai, o Karmen sunerimusi.

"Ką pasakei?" paklausė Malik.

"Karmen yra išdavikė." ramiai pasakiau, vaikinas nusijuokė.

"Ką tokia kekšė galėtu?" jis juokėsi.

"Kodėl taip pasakei Mia?" paklausė Zayn.

"Kol tu klausinėjai jį," parodžiau į vaikiną. "aš pažvelgiau į kitus. Visi buvo neutralus, na Styles šypsojosi, bet Karmen atrodė sunerimusi." tai privertė vaikiną nustoti juoktis ir pažvelgti į Karmen, kuri buvo sustingusi.

"Papasakok plačiau." sukryžiavo rankas Malik.

"Pirma, ji kramtė savo apatinę lūpą." jis pažvelgę į ją, bet ji tik šyptelėjo pasipūtėliškai.

"Tai viskas? Nes jei taip, tai tai nieko neįrodo." ji pasakė sukryžiavusi rankas.

"Antra kai jis paminėjo, kad čia yra daugiau išdaviku tu sustingai ir sukryžiavai rankas. Tada pradėjai žaisti su savo rankovę." parodžiau į jos suglamžytą rankovę. "Tai viskas."

"Ha, tai nieko neįrodo." ji pergalingai šyptelėjo.

"Mia tu neturėtum kaltinti jos jei jos nemėgsti." ramiai pasakė Malik.

"Aš tik pasakiau ką aš manau." pasakiau ir sukryžiavau rankas. "Bet kai pasirodys, kad ji išdavikė nesistebėkit, kad aš pasakysiu: O ką aš sakiau?"

"Dabar neturiu tam laiko." atsiduso Malik ir iškėlęs ginklą pažvelgė į vaikina. "Ar pasakysi ką nors naudingo?" ramiai paklausė.

"Nope." jis išsišiepė, o Malik net nesudvejojęs šovė jam į tarpuakį.

"Na jis vistiek neketino ką nors pasakyti." jis truktelėjo pečiais.

Aš stovėjau sustingus. Jis net nemirktelėjo. Jis net nesudvejojo. Mano baimė jam padvigubėjo. Dabar aš dar labiau jo bijosiu kai liksim tik dviese.

" Mia." pakėliau galvą ir pažvelgiau į Reya, kuri atrodė susirūpinusi. - Ar tau viskas gerai?

"Taip." mėginau šyptelti, bet nepasisekė.

"Ei." ji mane apkabino. "Šššš."

"Jis net nemirktelėjo." pasakiau jai į petį.

"Štai tau ir Malik." ji mėgino mane pralinksminti, bet nepasisekė.

"Kaip...?" aš net nepabaigiau sakinio, nes pradėjau verkti.

"Tau geriau nežinoti kaip." ji ramiai pasakė. "Geriau greičiau priprastum."

"Valgysi ką nors?" paklausė Reina ryte, kai sėdėjau virtuvėje.

"Ne." šyptelėjau ir toliau žiūrėjau pro langą.

"Sveikos." į virtuvę į žengę Reya.

"Sveika." mes pasisveikinom.

"Aš čia su naujienom." ji pasakė ir mes pažvelgėm į ją laukdamos. "Mums reikia bendro šokio. Malik nori pabandyti baro atidaryma pradėti visu šokėjų vienų šokių. Na žinot kaip per magišką maiką." mes linktelėjome. "Todėl kai pavalgysit iš kart eikit į barą." tai pasakiusi ji išėjo. Aš pašokau nuo kedės ir nusekiau ją.

"Kodėl jis taip sugalvojo?" paklausiau eidama šalia jos.

"Na aš jam pasiūliau tokia idėja." ji truktelėjo pečiais ir šyptelėjo.

"Kodėl?"

"Pamaniau, kad keli pakeitimai turėtų būti į naudą." ji atsakė ir mes įžengėm į barą. "Atsisėsk priekinėje eilėje." pasakiusi ji nužingsniavo link DJ.

Aš nužingsniavau link kėdžių ir atsisėdau priekinėje eilėje. Ne praėjus nei keliom minutėm šalia manęs prisėdo Reina ir Merita.

"Klausom manęs." pasakė ant scenos stovinti Reya. Visos nutilo ir pažvelgė į ją. "Gerai." ji linktelėjo.

"Kaip jau girdėjot Malik mėgins nauja dalyką, grupinį šokį. Visos mes turėsim šokti drauge ant šitos scenos. Man nerūpi ar jūs mėgstat mergina stovinčia šalia savęs, ar ne. Tai jūsų problemos. Šoksim šokį kurį dabar ir sukursim. Žinau, kad laiko mažai, bet mes tai galim." ji nusišypsojo. "O dabar visos ant scenos."

Mes visos pakilom nuo kėdžių ir nužingsniavom link scenos. Ten užlipusios sustojom kur kas. Žinoma Karmen atsistojo pačiame priekyje. Reya pavartė akis, o tada parodė, kad ateičiau į priekį, nes aš stovėjau gale.

"Mes turim dvi šokėjas, kurias labiausiai mėgsta, tai yra Mia ir, gaila, bet, Karmen." ji atsiduso. "Kad ir kokį šoksim turės būti taip. Karmen pirma šoks priekyje, o Mia gale, bet, bet artėjant pabaigai jos turės pasikeisti vietomis." Karmen susiraukė ir norėjo paprieštarauti, bet Reya iškėlė delną.

"Nepradėk, niekam neįdomu. Kodėl taip? Malik liepė taip." ji atsakė. "Kodėl, net aš pati nežinau. Na, o dabar sustokit kaip norit."

Aš apsisukau ir nuėjau į galą. Ten kartu su manimi šoks Reina ir Merita, jos pačios norėjo. Reya linktelėjo DJ ir jis paleido man negirdėtą dainą. Reya jam parodė nykščius į viršu ir atsisuko į mus.

"Šoksim pagal šia dainą. Ar turit kokių pasiūlymų?" ji paklausė ir pasibėrė milijonas pasiūlymų.

"Sukam klubus, sukam sukam." liepė Reya, kai jau ketvirta syki šokom šokį.

Aš atsisdausau ir dariau kaip ji sakė. Keista, kad Karmen jos klausė. Jai pakėlus rankas aš irgi pakėliau. Ir mes visos lėtai leidom jas žemyn savo kūnų, sustodamos ties krūtimis, nes jas turim spūstėlti. Tada turėjom apsisukti ir pakratyti subiniukus.

Mums vėl apsisukus pajutau rankas apsivejant mano liemenį ir pritraukiant arčiau. Mano nugara atsitrenkė į sieną, na tikliau į kietą, vyrišką krūtinę. Aš sustingau ir pajutau lūpas prie savo ausies. Mano kvėpavimas pagreitėjo, o širdis pradėjo plakti kaip pašėlusi.

"Kad tu žinotum kaip man pasistojo, nuo tavęs." išgirdau juodaplauki sušnabždant man į ausį.